Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vilniuje surengta konferencija apie tremties svarbą šiandieninei visuomenei ir ateities kartoms

2018 m. vasario 15 d.

Iš Lietuvos ištremti žmonės savo skaudžia patirtimi įrodė, jog ištremti žmogų iš šalies gali, bet meilės gimtinei ištrinti iš žmogaus širdies neįmanoma. Apie tremties istorijos išsaugojimo svarbą ir perdavimą ateities kartoms pasitinkant artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį diskutuota Vilniuje surengtoje konferencijoje „Atminties apie tremtį svarba šiandieninei visuomenei ir ateities kartoms“.

 

Vasario 16-osios jubiliejinėms 100–osioms metinėms, prasmingam šio įvykio paminėjimui Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surengė konferenciją „Atminties apie tremtį svarba šiandieninei visuomenei ir ateities kartoms“. Pasidalinti mintimis, pagerbti visų, nuo Lietuvos atskirtų, už Lietuvą kentėjusių ir Lietuvai savo gyvenimus bei darbus skyrusių lietuvių atminimą, susirinko per 200 bendro likimo žmonių iš visos Lietuvos, tai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, sausio 13-osios dalyviai, Vilniaus lietuvių namų gimnazijos bendruomenė, specialiųjų globos namų „Tremtinių namai“ senjorai, grįžę į Lietuvą tremtiniai, dalyvavo įvairių suinteresuotų institucijų atstovai. Konferencijoje skambėjo sveikinimai, Karininkų ramovės choro ,,Aidas“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių choro ,,Laisvė“ atliekamos dainos, koncertinę programą atliko Vilniaus lietuvių namų gimnazijos kolektyvas. Valstybės atkūrimo jubiliejaus proga buvo pagerbti išbarstyti po skirtingus žemynus, mūsų tautiečiai, kurie visur, kur bebūtų, toliau kūrė Lietuvą, taip padėdami išsaugoti ją savo ir mūsų vaikams, net pačiais sunkiausiais laikais.

 

Susirinkusius sveikindamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Aivydas Keršulis pabrėžė, kad Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ištvėrę nežmoniškus išbandymus ir nepalūžę sunkiausiomis sąlygomis, išsaugojo meilę Tėvynei ir žmogiškąsias vertybes, šiandien jie yra tautos tvirtybės, vienybės ir pilietiškumo pavyzdys jaunajai kartai.

 

Nuo Lietuvos tautai skaudžių tremties metų prabėgo ne vienas dešimtmetis, tačiau ištremti Lietuvos piliečiai ar jų palikuonys vis dar grįžta į gimtąją žemę. Didžioji dalis žmonių grįžta pasinaudodami Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo programa, kuriai šiemet sukanka 25 metai. Lietuvos valstybės atkūrimo proga, už bendradarbiavimą ir aktyvią veiklą įgyvendinant tremtinių programą, departamento direktorius Aivydas Keršulis įteikė Socialinių paslaugų priežiūros departamento apdovanojimą – ,,Garbės ženklas“. Apdovanojimai įteikti Lietuvos gyventojų genocido ir  rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Birutei Burauskaitei, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus vyresniajai patarėjai Daivai Vežikauskaitei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vyriausiajai specialistei Danai Miškinienei.

 

Konferencijoje pranešimus apie jaunų žmonių iniciatyvas įamžinti partizanus skaitė Lietuvos nacionalinio muziejaus dr. Aistė Petrauskienė, „Misija Sibiras“ patirtis pristatė ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas. Lietuvių tremtinių religines praktikas apžvelgė Vilniaus universiteto istorijos fakulteto doc. dr. Arūnas Streikus, tyrimus užsienyje apie gulagus pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Violeta Davoliūtė-Opgenorth.

 

Sveikinimo kalbą sakydama LR Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė pabrėžė, kad nors tremtis buvo labai skaudi visai lietuvių tautai, tačiau net žiaurūs išbandymai nepalaužė žmonių dvasios.

„Mus trėmė, bandė naikinti, bet niekaip nesunaikino. Nepalaužė mūsų dvasios. Svarbu, kad ateities kartos niekada nepamirštų kas ir kaip su mumis elgėsi“, - sakė I. Degutienė.

 

Habil. dr. Alvydo Nikžentaičio moderuotoje diskusijoje ieškota idėjų ir pasiūlymų kaip tremties klausimu sudominti būsimas kartas ir skaudžią šalies patirtį išlaikyti gyvą ilgus metus. Kaip vienas iš galimų sprendimų įvardintas ir humoras. Apskrito stalo dalyviai vieningai sutarė, kad visi, kurie sugeba į patirtus sunkumus pažiūrėti ironiškai, rodo savo vidinę tvirtybę ir stiprumą. Tinkama to iliustracija, anot dalyvių, galima įvardyti Balio Sruogos romaną „Dievų miškas“.

 

 „Tremties temos aktualumą ilgus metus pavyktų išsaugoti, jei sugebėtume sukurti mitą, kuris sudomintų jaunąją kartą. Ne pats geriausias pavyzdys dėl savo turinio, bet gera iliustracija dėl mito žinomumo yra Pilėnų istorija. Ši istorija jau daug šimtmečių keliauja iš kartos į kartą“, - tokią mintį iškėlė žurnalistas R. Valatka.

 

Vilniaus Rotušėje vykusio renginio metu taip pat įteikti aukščiausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimai – „Gerumo žvaigždės“. Apdovanojimus įteikė ir sveikinimo kalbą sakė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

 

Už ilgametį, profesionaliai ir nepriekaištingai atliekamą darbą socialinės apsaugos srityje pagerbti Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas, specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ vyriausioji socialinė darbuotoja Ona Ulozienė bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento Socialinių programų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Petronėlė Gudelytė, daug prisidėjusi prie Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programos kūrimo ir įgyvendinimo.

 

Straipsniai žiniasklaidoje apie vykusią konferenciją:

 

Pokalbį „Žinių radijo“ laidoje tema „Kokią Lietuvą mato buvę tremtiniai?“ su Socialinių paslaugų priežiūros direktoriumi Aivydu Keršuliu galite peržiūrėti čia.